Antanas Smetona

Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. - 1944 m. sausio 9 d.) - pirmasis Lietuvos prezidentas ir tarpukario politikas, vienas iš 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo vadovų. Pasižymėjo kraštutinėmis antidemokratinėmis, dešiniosiomis pažiūromis.

Gyvenimas

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr.), mažažemių valstiečių šeimoje.

1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Peterburgo universiteto Teisės fakultetą baigė 1902 m.

1917 m. rugsėjo 18 d. – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). Vienas iš 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signaratų. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

1926 m. gruodžio 17 d. įvykdė karinį perversmą, kurio metu pakeitė teisėtai išrinktą Lietuvos prezidentą Kazį Grinių. Šalį valdė iki pat 1940 m.

1926 m. gruodžio 27 d. apkaltino komunistus bandymu įvykdyti perversmą ir sušaudė Keturis komunarus.

1940 m., po Maskvos paskelbto ultimatumo, pabėgo į Vakarus. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klyvlende (JAV).

Smetonos diktatūros laikotarpis pasižmėjo politinių priešininkų persekiojimu, antikomunistine politika. Smetona ne kartą sakėsi simpatizuojantis Musolinio fašizmui.


Parengė: Comandante
Paskelbtas: 2011-02-16 09:15