Benitas Musolinis

Benitas Musolinis (1883 m. liepos 29 d. – 1945 m. balandžio 28 d.) – Italijos diktatorius, fašistų partijos lyderis, fašizmo ideologas.

Gyvenimas

Benitas Musolinis gimė kalvio šeimoje. Jo tėvas žavėjosi socializmo idėjomis. Musolinis mokėsi bažnytinėje mokykloje. 1902 m. pradėjo dirbti mokytojo padėjėju. Šveicarijoje baigė Lozanos universitetą. Jaunystėje žavėjosi anarchizmu, socializmu, vėliau tapo vienu iš socialistų partijos vadovų. Mėgo Frydricho Nyčės ir Karlo Markso veikalus.

Iki 1914 m. aktyviai dalyvavo italų socialistų veikloje, redagavo jų laikraštį „Avanti!“ Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui agitavo už Italijos stojimą į karą Antantės pusėje. Už tai 1915 m. išmestas iš socialistų partijos.

Išmestas iš socialistų partijos, Musolinis sukūrė visiškai priešingą socializmui ideologiją - fašizmą.

1919 m. Milane įkūrė pirmąją fašistų organizaciją, kurios tikslas buvo kovoti su socialistais ir demokratiniu judėjimu.

1922 m. po „žygio į Romą“ Musolinis tapo atėjo į valdžią. Musolinio valdymo laikotarpiu buvo panaikintos demokratinės laisvės ir teisės, už politinius įsitikinimus imta persekioti ir žudyti žmones. Fašistų valdžios metais Italijoje buvo kuriama korporacinio kapitalizmo sistema. Musolinį ir jo partiją aktyviai palaikė Vatikanas.

1935–1936 m. kariavo su Etiopija ir ją užgrobė. 1936–1939 m. Ispanijos pilietiniame kare rėmė F. Franką. 1939 m. balandį italų kariuomenė užpuolė Albaniją. Dėl fašizmo ir nacionalsocializmo ideologijų panašumo, Musolinio valdoma Italija labai glaudžiai bendradarbiavo su nacistine Vokietija.

1943 m. liepos 25 d. fašistinė diktatūra Italijoje buvo nuversta, tačiau netrukus su Hitlerio pagalba vėl atkurta. 1945 m. balandžio 28 d. Italijos šiaurėje vykstant antifašistiniam sukilimui, Musolinis, lydimas 200 esesininkų būrio, bandė pasprukti iš Italijos, tačiau partizanai jį atpažino ir sušaudė, o lavoną už kojų pakabino degalinėje.


Parengė: Comandante
Paskelbtas: 2011-02-16 10:43