Berlyno blokada

1948 metais įvyko pirmasis didelis šaltojo karo konfliktas – Berlyno blokada. Tarybų Sąjunga visiškai nutraukė Vakarų Berlyno ir Vakarų Vokietijos susisiekimą, visiškai izoliavo šią zoną. Kokiomis aplinkybėmis ir kodėl tai įvyko?

Priešistorė

1945 metais Potsdamo konferencijoje Didžiosios Britanijos, JAV ir TSRS atstovai (Sąjungininkai) pasirašė susitarimą dėl Vokietijos okupacijos ir okupacinių zonų pasiskirstymo. Pradžią šiam susitarimui padėjo Jaltos konferencija, kurioje šios trys šalys pasidalijo įtakos sferomis.

Buvo nuspręsta „didžiąją“ Vokietiją padalyti į keturias pagrindines okupacijos zonas - Prancūzijos, TSRS, Didžiosios Britanijos ir JAV.


Okupuota Vokietija

Rytuose okupantu buvo Tarybų Sąjunga, taip jai Potsdamo susitarimu atiteko Kionegsbergo (Karaliaučiaus) kraštas. Dalis Rytprūsių bei rytų Vokietijos perėjo Lenkijai, Vakarų Vokietiją okupavo Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV. Taip pat šiame žemėlapyje vakaruose pažymėtas Saaro protektoratas, kurį administravo Prancūzija (jis išskirtas 1947 metais dėl didelių gamtinių išteklių).


Berlynas

Berlynas buvo lygiai taip pat padalytas į keturias okupacines zonas.

Sąjungininkų planas buvo laikina Vokietijos okupacija, demilitarizacija ir denacifikacija, o pasiekus savo tikslus – pajėgų išvedimas. Tačiau greitai reikalai pasikeitė visai kita linkme.

Berlyno blokada

Netrukus prasidėjo nenuspėjami dalykai – 1947 metais JAV prezidentas savo kalboje supriešindamas socializmą su demokratija paskelbė, neva ginant demokratiją pasaulyje reikia kovoti su plintančiu komunizmu (Trumeno doktrina). Kylant įtampai tarp Vakarų ir TSRS, Vakarų okupantai ėmė vienyti savo okupacijos zonas ir tartis apie jų vienijimą, visiškai palikdami nuošalyje Tarybų Sąjungą.

1948 metais Vakarų okupantai vienpusiškai savo okupacinėse zonose įvykdė pinigų reformą, įvesdami naują valiutą. Iki tol visoje buvusioje Vokietijoje vis dar funkcionavo senoji valiuta – reichsmarkės, ir staiga vienpusiškai vakaruose buvo įvesta nauja Vokietijos markė (doičmarkė). Tai privedė prie to, kad žmonės masiškai ėmė plūsti į Rytų Vokietiją apsipirkti ir išleisti pinigų likučių (Vakarų bankuose buvo leidžiama iškeisti tik 40 reichsmarkių). Visai pinigų masei ėmus plūsti į rytus, prasidėjo hiperinfliacija (rytuose vis dar buvo kapitalizmas) ir šios okupacinės zonos ekonomika tiesiog pradėjo griūti.

Taip pat vakaruose imtas kurti slaptas Vakarų Vokietijos – Vokietijos Federacinės Respublikos – valstybės sukūrimo planas. TSRS šnipai perdavė šią informaciją maršalui Vasilijui Sokolvskiui.

Iš komunistų pusės buvo imtasi drastiškų priemonių. Apkaltinus sąjungininkus susitarimų nesilaikymų, uždarytos visos sienos su Vakarų Vokietija ir Vakarų Berlynu.



Rytinę ir vakarinę Vokietijos dalį jungė autobanas ir geležinkelis. Tai buvo pagrindinė Vakarų Berlyno aprūpinimo arterija. Siekdama izoliacijos, TSRS okupacinė valdžia uždarė įvažiavimus į šias susisiekimo magistrales.

Vakarų Berlyne prasidėjo masinis deficitas ir produktai imti normuoti talonais. Amerikiečiai ir britai organizavo oro tiltus Berlynui aprūpinti.



Susidariusią situaciją puikiai išnaudojo vakarų propaganda – pradėta pasakoti apie neva TSRS valdžios kraugeriškumą, žiaurumą, neva ten žmonės laikomi kaip kalėjime (ko „pavyzdys“ buvo Berlyno blokada), komunizmo ideologijos populiarumas vakaruose ėmė smukti.

Taip pat pradėtas oro tiltų piaras – pilotai ir politiniai veikėjai, organizavę oro tiltus, buvo apdovanoti JAV kongreso medaliais, tarp jų ir prezidentas Trumenas. Skrisdami lakūnai tiek vakarų, tiek rytų Berlyne mėtė saldainius ir įvairius propagandinius lankstinukus.

Viso buvo įvykdyti 278,228 skrydžiai.

Blokados pabaiga

1949 metų gegužę, TSRS vadovybei savo okupaciniame sektoriuje pravedus savo valiutos reformą bei pamačius, jog tolimesnė blokada yra beprasmiška (Vakarų Berlynas buvo puikiai aprūpinamas oru, o ekonominių priežasčių blokadai nebebuvo), pradėtos derybos apie blokados nutraukimą. Gegužės 12 dieną blokada buvo nutraukta.

Jau gegužės 23 dieną, spjaudama į visus susitarimus, vakarų valdžia sukūrė Vokietijos Federacinę Respubliką, kuri, laužant susitarimus apie demilitarizaciją, ne už ilgo tapo NATO karinio bloko nare. NATO – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, įkurta 1949 metais kovoti su komunizmo plitimu pasaulyje.

Neturėdama kitos išeities, TSRS 1949 metų spalio mėnesį suformavo Vokietijos Demokratinę Respubliką, vėliau, atsakydama į NATO įkūrimą, sukūrė VSO – Varšuvos Sutarties Organizaciją.

1961 metais suvokus, jog Vokietijos vienybė nebeįmanoma, VDR ir TSRS valdžia visiškai atskyrė Rytų ir Vakarų Vokietijų sienas bei pastatė 156 km ilgio sieną, izoliavusią Vakarų Berlyną.


Parengė: Mefisto
Paskelbtas: 2010-03-15 20:18