Istorija
Branduolinis nusiginklavimas – šiandien tebeaktuali tema. Jau visiems aišku, jog prasidėjus didžiųjų valstybių branduoliniam karui pasaulio laukia branduolinis holokaustas, kurio nelaimės niekas – ginkluotės tiek daug, jog užtektų sunaikinti Žemę kelissyk.
Pirmąsyk Žemės planetos saugumu rimtai susirūpinta 1961 metais, kai Tarybų Sąjungoje buvo išbandyta galingiausias visų laikų branduolinis ginklas – „Bomba-caras“ (jis ir šiandien yra galingiausias kada nors žmonijos išbandytas ginklas).
Įvykio priešistorė trumpa – tais metais TSRS vadovas Nikita Chruščiovas apsilankė Niujorke, kur JTO konferencijoje buvo atvirai nesiskaitoma su socialistinėmis valstybėmis. Būdamas tribūnoje jis pareiškė, kad parodys vakarams „kuzios motiną“ („kuzia“ – duoninis vabalas anisoplia austriaca, ru.: informacijos nuoroda, angl.: informacijos nuoroda), šitaip visiškai supainiodamas vertėjus. Grįžęs į Tarybų Sąjungą jis ėmė ieškoti būdų, kaip parodyti vakarams socialistinių valstybių galią. Tuo metu mokslininkai pasiūlė sukurti ir išbandyti 100 megatonų galios branduolinį ginklą (palyginimui – Hirosimos bomba buvo 13 kilotonų galios), tačiau vėliau buvo apskaičiuota, jog tokios galios bomba gali pakeisti Žemės planetos orbitą ir sukimosi apie savo ašį periodą, taigi, buvo nutarta išbandyti 50 megatonų branduolinį ginklą. Chruščiovas su tuo sutiko ir viešai apie tai pareiškė per TSKP CK plenumą.
Bomba išbandyta spalio 30 dieną Naujoje Žemėje.

Bombos „Caras“ branduolinis „grybas“
Sprogimo galia buvo tokia didelė, jog jo metu Maskvoje ėmė drebėti langai, sprogimo banga tris kartus apkeliavo Žemės rutulį. Branduolinio „grybo“ skersmuo buvo 67 kilometrai, aukštis siekė net 95 kilometrus. Ugnies kamuolys, susiformavęs sprogimo metu, buvo 4,6 km skersmens, ir nors bandymas buvo vykdomas ore, tačiau sprogimo rutulys taip pat siekė žemė, kaip ir žemyninių branduolinių bandymų atveju.

Bombos „Caras“ ugnies kamuolys
Dar už 100 kilometrų nuo bandymo vietos buvusiems žmonėms buvo nustatyti trečiojo laipsnio nudegimai. Išsiskyrusi energija prilygo 1,4% iš Saulės išsiskiriančios energijos. Apie 40 min dėl atmosferos jonizacijos kelių tūkstančių kilometrų spinduliu neveikė radijo ryšys. Pats sprogimas buvo aiškiai jaučiamas už poros tūkstančių kilometrų. Garso banga nukeliavo 800 kilometrų.
Taigi, atsirado aiški branduolinio karo baimė – daugelis suvokė, jog branduoliniame kare laimėtojų būti negali. 1963 metais Tarybų Sąjunga pasiūlė vakarų valstybėms uždrausti branduolinius bandymus ir mažinti branduolinį arsenalą . Tačiau vakarų valstybėms spaudžiant, TSRS sutiko branduolinės ginkluotės sumažinimo temą perkelti į atskirą sutartį.
Galų gale buvo sutarta uždrausti visus branduolinius bandymus, išskyrus po žeme. Nikita Chruščiovas skatino taip pat uždrausti ir bandymus po žeme, tačiau vakarai su tuo nesutiko. Rugpjūčio 5 dieną Maskvoje buvo pasirašytas Susitarimas Uždraudžiantis Branduolinius Bandymus Atmosferoje, Kosmose ir Po Vandeniu. Jį pasirašė trys pusės – JAV, TSRS ir Didžioji Britanija. Šiandien šį susitarimą jau ratifikavo 123 valstybės.
1968 metais, kaip antrojo tęsinys, pasirašytas antras svarbus susitarimas – dėl branduolinių ginklų neplatinimo (šiandien prisidėjo jau 189 šalys). Šis susitarimas numatė tris pagrindinius punktus:
1. Branduolinio ginklo neplatinimas;
2. Branduolinis nusiginklavimas;
3. Teisė į taikų branduolio energijos naudojimą.
Nepaisant to NATO karinis blokas pasirašė kitą tarpusavio susitarimą, dėl branduolinio ginklo dalijimosi, kuris numato branduolinio ginklo dalijimąsi tarp NATO šalių-narių.
1972 metais pasirašyti susitarimai tarp TSRS ir JAV, kuriais apribotos puolamoji ginkluotė, taip pat atskiras susitarimas dėl gynybinės ginkluotės. Tada buvo visiems aišku, jog gynybinė ginkluotė ne tik suteikia pranašumo kare (suteikia potencialą ne tik gynybai, bet ir atakai, nes efektyviai gina nuo priešo), bet ir tai, jog paprasčiausias antibalistines raketas galima panaudoti kaip puolamąją ginkluotę. 2002 metais, jau iš susitarimo pusių išlikus tik vienai – JAV, valdžia nutarė nebesilaikyti susitarimo ir vėl pradėjo statyti „gynybinę“ ginkluotę, tame tarpe ir projektai dėl priešraketinio skydo Europoje.
Iš esmės, kad ir kokiu antitarybininku bebūtum, tenka pripažinti vieną faktą – iš pradžių pasaulyje dominavo JAV, dėl ko smarkiai ginklavosi Tarybų Sąjunga, tačiau vos tik TSRS įgavo pranašumą, ji ėmė siūlyti nusiginkluoti.
TSRS ir JAV branduolinių ginklų skaičius
Nors ir, pvz., 1963 metais TSRS arsenale buvo žymiai mažiau branduolinių ginklų, tačiau jų galia smarkiai lenkė amerikiečių ginkluotę. Tenka pripažinti ir tai, jog dauguma susitarimų dėl nusiginklavimo pasirašyti Tarybų Sąjungos iniciatyva.
Lygiai taip pat, kaip ir Sutartis dėl Strateginės Ginkluotės Sumažinimo (START). Ją ilgai stabdė tai, jog JAV kėlė Tarybų Sąjungai įvairias sąlygas bei nepaisant susitarimų krypties toliau kūrė įvairias globalaus ginklavimosi programas. Galų gale šis susitarimas 1991 metais buvo pasirašytas.
Bėgant metams išryškėjo ir kita JAV administracijos maniera – dažnai pasirašant sutartis buvo keliamas didžiulis piaras, politikai vaidino taikdarius, tačiau TSRS ir JAV atstovams pasirašius sutartį, jos neratifikuodavo JAV Senatas. Šitokia situacija buvo ne kartą, ir kartojosi taip pat ir Rusijos Federacijos laikais, kai 1993 metais pasirašytas susitarimas START 2 – Rusijai patvirtinus ir pradėjus vykdyti sutartį, ją atmetė JAV Senatas. Ne paslaptis, jog 2010 metais pasirašytą Naująjį START susitarimą taip pat gali atmesti JAV Senatas (ką savo kalboje pabrėžė Rusijos prezidentas D. Medvedevas, pareiškęs, jog nenorėtų, jog Rusija eilinį kartą liktų kvailio vietoje).
1996 metais JTO Generalinė Asamblėja iškėlė siūlymą visiškai uždrausti branduolinių ginklų bandymus. Sutartį pasirašė 144 valstybės, tačiau ji iki šiol negalioja, nes tokios valstybės kaip JAV ir Indija pasirašė sutartį, tačiau vis dar jos neratifikuoja.
1957 metais Jungtinėje Karalystėje susikūrė Judėjimas už branduolinį nusiginklavimą (angl. Campaign for Nuclear Disarmament arba CND). Judėjimas aktyviai kovoja prieš branduolinių ginklų kūrimą ir bandymus, taip pat prieš NATO veiklą. Žymiausia ir ilgiausia kasmetinė Judėjimo už branduolinį nusiginklavimą demonstracija yra keturias dienas trunkantis žygis iš Trafalgaro aikštės, Londone, iki Atominių ginklų įstaigos, netoli Aldermastono. Šiuo metu tai vienas didžiausių judėjimų už taiką visoje Europoje. CND galutinis tikslas – pasiekti, jog pasaulyje visiškai nebeliktų branduolinių ginklų ir įsivyrautų taika.

Judėjimo už branduolinį nusiginklavimą logotipas

Parengė: Mefisto
Paskelbtas: 2010-05-20 17:56
