Vincas Mickevičius – Kapsukas

Vincas Mickevičius (1880 m. – 1935 m.) – labiau žinomas „Kapsuko“ slapyvardžiu – lietuvių ir tarptautinis politinis veikėjas, komunistinio-revoliucinio judėjimo dalyvis, vienas iš Lietuvos Komunistų Partijos steigėjų ir vadovų.

Kapsukas gimė valstiečių šeimoje, Vilkaviškio rajone. Dešimties metų įstojo į Marijampolės gimnaziją, kur mokėsi 7 metus. Ją baigęs, vykdydamas tėvų valią įstojo į Seinų kunigų seminarija. Besimokydamas aktyviai domėjosi politika, filosofija, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1898 metais, prasimokęs vos metus, buvo išmestas už antivalstybinę veiklą – dalyvavimą protestuose ir „nekrikščioniškas“ mintis. Tuo metu pradėjo dalyvauti V. Kudirkos laikraščio „Varpas“ leidime, susidėjo su kairiaisiais „varpininkais“. Žavėjosi V. Kudirkos nacionalinio išsivadavimo idėjomis, taigi, iš jo perėmė slapyvardį: V. Kudirka pasirašinėjo „Kapso“ vardu, o Mickevičius pasivadino „Kapsuku“.

1902 metais jis išvyko Šveicariją ir įstojo į Berno universitetą, kur mokėsi du metus. Bestudijuodamas, 1903 metais, įstojo į Lietuvos Socialdemokratų Partiją. Baigęs mokslus, Lietuvoje pradėjo leisti kairiųjų žurnalus „Draugas“ ir „Darbininkas“, dirbo jų vyr. redaktoriumi. 1905-1907 Rusijos revoliucijos metu aktyviai kurstė neramumus Lietuvoje, organizavo darbininkų streikus bei protestus. Išrinktas į LSDP Centro Komitetą, ir, netrukus, suimtas.

Metus kalėjęs, po to grįžęs į laisvę, pradėjo leisti LSDP partinius žurnalus „Naujoji gadynė“ ir „Skardas“. 1907 metais už anticarinę veiklą suimtas, penkis metus kalėjo, tada buvo ištremtas į Sibirą. Iš tremties 1913 metais pabėgo, apsigyveno Lenkijoje. Prisidėjo prie kairiųjų laikraščio „Vilnis“ leidybos, Krokuvoje vadovavo LSDP išeivijos CK. Čia susitiko su V. I. Leninu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pabėgo į Šveicariją, iš kur išvyko į Didžiąją Britaniją, vėliau – į JAV. Čia lietuvių socialdemokratų išeivijos vardu rašė straipsnius, smerkiančius „imperialistinį karą“. JAV ir Didžiojoje Britanijoje leido lietuviškus laikraščius „Socialdemokratas“, „Rankpelnis“, „Kova“, buvo jų redaktorius. Kartu su Z. Angariečiu kovojo prieš socialšovinistus, palaikė Cimvervaldo grupės ir Lenino veiklą.

Po Vasario revoliucijos, Kapsukas atvyko į Petrogradą ir įstojo į Rusijos Socialdemokratų-Darbininkų Partiją (bolševikų) (kadangi Lietuva tada oficialiai vis dar buvo Rusijos Imperijos dalis; vėliau jo partijos stažas pripažintas nuo 1903 metų). Išrinktas RSDDP (b) Lietuvos sekcijos atstovu, dalyvavo VI partijos suvažiavime, pasisakė už Komunistinio Internacionalo įkūrimą. Suvažiavime paskirtas lietuviško partinio laikraščio „Tiesa“ redaktoriumi. 1917 metais dalyvavo Spalio revoliucijoje. II-ojo Visos Rusijos Tarybų Suvažiavime lietuvių tautos vardu išreiškė solidarumą su Lenino dekretais (taikos; žemės reformos; valdžios atidavimo taryboms; tautų pasirinkimo laisvės). Netrukus paskirtas Lietuvos reikalų komisaru (prie Tautų reikalų liaudies komisariato RFTSR).

1918 metų lapkritį, bręstant sukilimui Lietuvoje, atvyko į ją. Buvo kooptuotas į Lietuvos komunistų Partijos Centro Komitetą. Gruodžio mėnesį, kartu su kitais Lietuvos komunistais, dalyvavo socialistiniame perversme. Paskelbus Lietuvos Socialistinę Respubliką, tapo Vyriausybės vadovu. 1919 metais, dėl vidaus kovų su nacionalistais (Smetonos tautininkais ir t.t..) ir Lenkijos puolimo, Lietuvai susijungus su Baltarusija ir sudarius naują valstybę – Litbelo Tarybų Socialistinę Respubliką (su sostine Vilniumi), išrinktas jos Liaudies Komisarų Tarybos Pirmininku. 1920 metais, nacionalistams įvykdžius perversmą, dar du metus vadovavo nelegaliai LKP veiklai Vilniaus krašte, leido laikraštį „Žygis“.

1921 metų pabaigoje išvyko į Maskvą, dėstė Komunistiniame Vakarų Tautinių Mažumų Universitete. Nuo 1923 m. – Lietuvos KP CK politbiuro narys. 1920-1928 metais buvo Komunistinio Internacionalo delegatas, organizacinio skyriaus vadovo pavaduotojas. Dalyvavo žurnalų „Komunistas“, „Balsas“, „Kibirkštis“, „Tiesa“ redkolegijose. 1935 metais, Maskvoje, mirė.


Kapsuko biustas Grūto parke

1955 metais, per jo mirties 20-ųjų metinių minėjimą, Vinco Mickevičiaus atminimui pagerbti Vilniaus Valstybiniam Universitetui suteiktas jo vardas (1918 metais, Kapsukui valdant, šis universitetas po pertraukos vėl pradėjo veikti). Taip pat miestas Marijampolė pervadintas Kapsuko vardu (Marijampolės vardą atgavo tik 1989 metais). Kapsukas buvo ne tik svarbi Spalio revoliucijos ir Lietuvos figūra, jo kapitalizmo kritika ir publicistika bei marksistinių idėjų aiškinimas turėjo reikšmę visos marksistinės minties raidai buvusioje Rusijos Imperijoje.


Parengė: Mefisto
Paskelbtas: 2010-02-15 19:51